10 priežasčių, kodėl verta aplankyti Kėdainius

1. Kėdainiai – vienas iš septynių Lietuvos miestų, turinčių unikalų istorijos ir urbanistikos paminklą – senamiestį. Miesto istorija skaičiuojama nuo 1372 m, kai Kėdainių vardas pirmą kartą paminėtas Hermano Vartbergės “Livonijos” kronikoje.

Kėdainių senamiestis

2. Senamiestį puošia miesto rotušė – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje. Buvusi Kėdainių rotušė 1653-1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Po 1770 m. gaisro rotušė sunyko. Pastatas atnaujintas 1960 m. ir 1983 m. Šiuo metu joje įsikūrė Rotušės dailės galerija ir civilinės metrikacijos skyrius.

Miesto Rotušė

3. Evangelikų reformatų bažnyčia (1631-1653) – renesanso stiliaus bažnyčia su keturiais barokiniais bokšteliais kiek primenanti tvirtovę. Joje saugomi restauruoti kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Tai vienintelė sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė Lietuvoje.

Evangelikų reformatų bažnyčia

4. Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios 4 buvusios prekybinės aikštės.

Didžiosios Rinkos aikštė

Senoji Rinka

Knypavos rinka

Janušavos aikštė

5. Minaretas – nebūdingas mūsų architektūrai statinys, pastatytas apie 1880 m. tuometinio Kėdainių dvaro valdytojo, carinės armijos generolo E. Totlebeno, iki šiol yra vienintelis Lietuvoje.

Minaretas

6. Paberžė – Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlė; Šilingų dvaras, kuriame yra 1863 m. sukilimo muziejus. Paberžės bažnytėlė (1787 m.) tautos architektūros paminklas, – kurioje kunigavo ir buvo vienas iš 1863 sukilimo vadų Antanas Mackevičius (Straipsnis “Paberžės bažnyčia mena didvyriško sukilimo vadą”). Nuo 1966 m., kai į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas, šis mažas kaimelis tapo traukos centru. Pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą, apžiūrėti sukilimo atminimo vietų atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Klebonijoje ir šalia esančioje klėtelėje Tėvas Stanislovas įkūrė unikalių bažnytinių drabužių, maldaknygių, žibintų, puodų ir daugelio kitų vertybių „saugotuves“.

Paberžė.Bažnytinių vertybių muziejus

Paberžė. Liturginių rūbų muziejus

Paberžė. Žibintų kolekcija

7. Šetenius, esančius Nevėžio upės kairiajame krante išgarsino Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. Savo gimtinės vaizdus aprašęs romane “Isos slėnis”. Isa romane vadinamas Nevėžis. Šiuo metu atstatytame dvaro svirne įkurtas modernus Česlovo Milošo kultūros centras. Iš Šetenių kilęs ir Juozas Urbšys (1896-1991), Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Česlavo Milošo kultūros ir konferencijų centras

8. 1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š.pl ir 23°54’r.ilg.) dideliu laukų akmeniu. Pagal architekto Vytauto Kundroto projektą buvo atgabenti dar du akmenys, simbolizuojantys Žemaitiją ir Aukštaitiją.

Lietuvos geografinis vidurys

9. Skinderiškių dendrologinis parkas – jauniausias ir vienas didžiausių parkų, pagal dendrologinę vertę prilygstantis botanikos sodams. 1986 m. jis paskelbtas gamtos paminklu. Parko įkūrėjas Kęstutis Kaltenis 1993 m. apdovanotas žymaus gamtininko (dabartinio Lietuvos prezidento) V. Adamkaus premija. Parke auginama daugiau kaip 700 medžių ir krūmų rūšių ir formų. Šalia įvairios ir turtingos dendrologinės kolekcijos, parke išvysime ir daugybę riedulių – ledynmečio pėdsakų mūsų krašte, skulptūras nežinomam knygnešiui, žemdirbiams ir miškininkams.

Skinderiškių dendrologijos parkas

10. AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys Lietuvoje. Fosfogipsas – tai atliekos, atsirandančios fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Atliekos pradėtos pilti nuo 1968 m. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę apie 21 mln. tonų.