Lietuvos karo aviacijos kapitono, topografo ir fotografijos mėgėjo Mečio Brazaičio (1903-1952) reportažinių nuotraukų ciklas nukelia į 1940 metų Vilnių. Daugumą šio ciklo fotografijų galima datuoti pakankamai tiksliai,- labiausiai tikėtina, kad jos darytos birželio 9 dieną, sekmadienį, jau praėjus septyneriems mėnesiams po faktinio sostinės grįžimo Lietuvai ir likus vos vienai savaitei iki sovietinės okupacijos pradžios.

Autoriaus fotokameromis Contax ir Exakta užfiksuoti miesto vaizdai sunkiai beatpažįstamas senamiesčio gatvelių ir kiemų perspektyvas bei charakteringas anuometinio gyvenimo scenas. Ypatingą dėmesį Mečys Brazaitis skiria žydų kvartalo kasdienybei, tiksliau, tai žydiškojo Vilniaus pusei, kuri prieinama netikėtai pasirodžiusio pašaliečio fotoobjektyvui. Autoriaus žvilgsnis skverbiasi į nuošalius skersgatvius bei atokių kiemelių gelmes, ekspresyviai fiksuodamas nuotraukose unikalius senojo Vilniaus dvasinės topografijos ženklus.

Prieš 70 metų pulsavęs miesto gyvenimas Mečio Brazaičio fotografijose iškyla kaip komplikuotas skirtingų kultūrinių-istorinių realijų sambūvis. Nuotraukose regime ir akivaizdžius požymius, liudijančius ką tik sostinės statusą atgavusio miesti įsiliejimą į šalies gyvenimą, ir viduramžius menančias gatvės prekiautojas bei tarpuvartėse kažko lūkuriuojančius miestelėnus, tarsi nuo istorijos šalikelės stebinčius modernios korporatyvinės Lietuvos pastangas įtvirtinti savo buvimą Vilniuje.

1944 m. vasarą M. Brazaičiui pasitraukus į Vakarus, šių fotografijų negatyvus bei spalvotas skaidres Ukmergėje saugojo autoriaus sesuo Sofija, o vėliau – jos sūnaus inžinieriaus Vytauto Narkevičiaus šeima Kaune. Siekiant plačiau pristatyti autoriaus fotografinį palikimą, paveldėtojai 2006 m. perdavė jo tvarkymą Kaune įsikūrusiai Atvirosios visuomenės studijų asociacijai.