Plastinės chirurgijos atlikimas vaikams – ar tai daroma?

Plastinė chirurgija

Pasakyti, kad man nepatiko mano nosis ir veidas paauglystėje būtų nepakankama. Tiek jos dydis (per didelis), tiek jos forma (užsikabinus) man jautės, tarsi aš būčiau per daug išskirtinis bei turėčiau negražų veidą. Nors aš kartais fantazavau apie tai, kaip man atliekama nosies plastinė operacija, nosies operacija nebuvo tas dalykas, kurį kada nors vertinau vaikystėje rimtai. Tuo metu plastinės chirurgijos operacijos net nebuvo tokios populiarios, o tuo labiau tarp vaikų ar paauglių. Laikai tikrai pasikeitė.

Lietuvos plastikos chirurgų draugija apskaičiavo, kad 2016 m. Daugiau kaip 100 paauglių (dauguma jų merginų) patyrė kosmetines plastinės chirurgijos procedūras. Populiariausios chirurginės procedūros buvo nosies operacijos, krūtų didinimas, atlėpusių ausų korekcija ir riebalų nusiurbimas.

Žinoma, lietuviški paaugliai nori atlikti šias procedūras: jie susiduria su didžiuliu spaudimu būti patraukliais, kadangi yra nuolat bombarduojami gražių vyrų ir moterų paveiksliukais internete, ​​kurie laikomi normomis. “Mes nusprendėme, koks grožis atrodo šioje šalyje, ir visi, ypač paaugliai, nori prisitaikyti prie to”, – sako Ignas Nosas, ne pelno organizacijai priklausančio nacionalinio tyrimo centro “Moterys ir šeimos” prezidentas, kuris padeda gerinti moterų ir vaikų sveikatą.

Tačiau apskritai plastinė chirurgija gali būti netinkama paaugliams. Galų gale, keičiant jūsų išvaizdą, kol dar fiziškai kūnas nesuaugo, atrodo beveik juokinga.

Beveik visi plastikos chirurgai esantys Lietuvoje teigia, kad kosmetinės estetinės procedūros yra ne tik tobulėjimo išvaizda; jie daro prielaidą, kad chirurgija gali pagerinti paauglių savigarbą. Kadangi paaugliai rimtai vertina bet kokį netobulumą (realų ar suvokiamą mintyse), fiziniai skirtumai, nors ir nedideli, gali turėti įtakos tam, ką jie galvoja apie save ir kaip jie elgiasi. Paaugliai gali būti sunkūs ir vienas kitam, o už suprantamos normos ribų esanti funkcija, nesvarbu, ar tai didelis nosis, ar plokščia krūtinė, gali būti žiaurios ir galutinai izoliuotos. Tačiau gerai parengti tyrimai neįrodo, kad kosmetinė estetinė plastikos chirurgija žymiai keičia paauglių gyvenimo kokybę. “Nors pacientai, kuriems atlikta plastinė operacija, dažnai jaučiasi geriau dėl tos konkrečios kūno dalies, nėra duomenų, rodančių, kad jie gerina bendrą kūno įvaizdį ar savigarbą”, – sako Nosas.

Tačiau tyrimai rodo, kad paaugliai natūraliai pradeda jaustis geriau dėl savo išvaizdos, nes jie išgyvena paauglystėje. Kai kurie paprasčiausiai pripranta prie funkcijų, kurios kažkada atrodė nepatogios; kitiems, šios savybės iš tikrųjų pasikeičia. Kūno brandumas gali pasireikšti maždaug nuo 14 iki 16 metų amžiaus, tačiau kūnai ir toliau subrendę. Merginos dažnai įgauna svorio, o berniukai tampa raumeningesni. Deja, kantrybė nėra paauglių tvirtas bruožas, o laukimas gali būti varginantis, paveikiantis tai, kaip jie mato savo vietą pasaulyje. “Esu įsitikinęs, kad yra keletas paauglių pacientų, kuriems gali padėti plastinė chirurgija”, – sako gydytojas Saulius Girminas, Lietuvos plastikos chirurgų draugijos prezidentas. “Svarbiausia, kad jie būtų atidžiai ir atsargiai parinkti”.

Tai ne visada lengva. Paauglių idėjos apie tai, ko jie nori, gali greitai pasikeisti – kasdien, kartais net kas valandą ir valandą. Dėl šios priežasties svarbu, kad paauglys ilgai ir nuosekliai norėtų turėti atliktą kosmetinę plastinės chirurgijos operaciją.

Noras turi būti vienas. Chirurgija niekada neturėtų būti atsakas į spaudimą iš draugų ar vaikino, ar merginos. Tai taip pat neturėtų būti kažkas, ko jie daro, nes tėvai to nori. “Tėvai man labai niūri, kai atsisakiau dirbti su vaiku”, – sako Juris.

Paaugliai turi būti pakankamai subrendę, kad suprastų, kokia plastinė operacija gali ir negali jiems atlikti. Nosies operacija, dar kitaip rinoplastika, gali pašalinti kreivą kuprelę ar pertvarą ir riebalų nusiurbimas gali pagražinti klubus, tačiau šios procedūros nepašalins problemų gyvenime.

Nors paaugliai teisiškai nepasirašo sutikimo operacijai (jų tėvai tą daro), jie turi suvokti susijusią riziką. “Plastinė chirurgija vis dar yra chirurgija. Yra realios komplikacijos, kurios gali įvykti”, – sako Juris. Juris prisipažįsta, kad šie pokalbiai užtrunka ilgą laiką, ir jis dažnai mato savo paauglius pacientus konsultacijose ne kartą, iki kol šie nusprendžia bei pasiryžta darytis šią plastinę operaciją. “Tai dalis mano darbo kaip gydytojo – ne tik jų plastikos chirurgo. Tam tikru momentu jūs tiesiog turite įsitikinti, kad teisingas dalykas yra padarytas”.

Juris chirurgasDaugiau plastikos chirurgų turėtų turėti tokš mąstantis kaip Juro požiūris į paauglius. Tačiau akivaizdu, kad pacientai, norintys netrukdyti operacijai, nepaisant jų jauno amžiaus, nelaikomi ypač geru verslo modeliu.

Tėvai galiausiai nusprendžia sprendimą dėl chirurgijos, o jie dažniausiai yra atsakingi už tai, kas yra geriausia jų vaikui.

Su savo 15 metų dukra aš suprantu, kaip sunku tai padaryti. Nors norėčiau galvoti, kad aš ją atkalbu nuo chirurgijos, o ne uždraudžiu jai darytis plastinę operaciją, aš žinai kiek milžiniškai daug paaugliau skiria energijos savo išvaizdai, jog atrodytų puikiai.

Kalbant apie mano nosį, aš niekada jos pakankamai nemylėjau. Vis dėlto aš pripratau prie jos ir nesigailiu, kad jis niekada nebuvo operuota. Tai tik dalis, ko aš esu. Esant 38 metų amžiui, mano nosis iš tikrųjų yra mažiausiai mano kosmetinių rūpesčių priežastis – tai mano senstanti oda, kuri mane dabar kankina.

Paaugliai ir suaugusieji, ieškantys kosmetinės plastinės chirurgijos pirmiausia turi būti tikrinami dėl kūno dismorfinio sutrikimo. Jiems chirurgija nepadės, kad jiems pasiekti to, ką jie suvokia kaip tobulumą.

Tiek vyrai, tiek moterys, kenčiančios nuo tokio sutrikimo, yra tokios susirūpinusiomis, kaip jie atrodo, jog jie tampa nematantys dėl savo išvaizdos trūkumų, prarandami visi perspektyvos.

Jų dėmesys viršija tipiškus paauglių susirūpinimus ir tampa kaip manija, trukdo jų gebėjimui atlikti kasdienes veiklas ir sukelia emocines nelaimes. Su šia liga paaugliai gali nesugebėti sutelkti dėmesį į savo darbą mokykloje arba kai kuriose socialinėse situacijose, pvz. vakarėliuose ar pasimatymuose.

“Su kūno dismorfiniu sutrikimu žmonės netinka plastinei kosmetikos chirurgijai”, – sako dr. Vilopas, psichiatrijos ir žmogaus elgesio profesorius Vilniaus universiteto medicinos mokykloje. “Jie dažnai nepatenkinti rezultatais”.

Trumpai tariant, jie visada randa kūno dalį, kuri nėra pilnai tobula.

Manoma, kad ši problema turi įtakos maždaug 4% gyventojų ir paprastai prasideda vaikystėje, o dažnai tampa neatpažintai gydytojų. Dauguma žmonių turi ją to net nežinodami, kadangi jaunuose paaugliuose tai lengva supainiuoti su tiesiog susirūpinimais dėl išvaizdos, o iš tiesų – pati plastinė chirurgija, atliekama profesionalių ir kvalifikuotų plastikos chirurgų, nėra blogas dalykas.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *